kišti — kìšti, a, o ( ė) tr. K; R 1. dėti į ką ankštą, kimšti, murdyti, grūsti: Kìšk į kišenių sūrį J. Duoną kept ar ką džiovint į kakalį (krosnį) kiša K.Donel. Nekìšk šaukšto į svetimą puodą BŽ249. Raktas ne tas, netinka, o vis dėlto kiša [į spyną]… … Dictionary of the Lithuanian Language
savo — sàvo pron. pos. ind. DŽ, sãvo K, Rtr 1. nurodant daikto, dalyko, reikalo priklausymą, artumą bet kuriam iš trijų (ppr. veiksmą atliekančių) asmenų (kalbančiajam, klausančiajam arba asmeniui, apie kurį kalbama): Kromininkas rodo tavorus savo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikištis — vaĩkištis sm. (1) NdŽ, vaikỹštis (2), vaikištỹs (3b) Žvr, vaikyštỹs (3b) Šk žr. vaikiščias: 1. LsB582 Riebus vaĩkištis kap šlyna Vlk. Jeigu tas vaikyštỹs čia visada čirškys – netrivosiu Nm. Kitaip būtų verkęs vaikištys rš. Vaikištis atmoka… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaišioti — kaišioti, ioja, iojo Š; M iter. kišti: 1. kišti vieną po kito; smaigyti ką kur: Kaiščius kaišiok ant pievos drausdamas, kad neganytum J. Ji ten smaigė smaigė, kaišiojo kaišiojo [smaigtus, kuolelius], gal kokį pusvarstį nusmaigė BsPII87. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaišyti — 2 kaišyti, kaĩšo, kaĩšė J; B iter. kišti. 1. smaigstyti ką kur, kaišioti: Giliai žiemai užėjus, zuikiams kaišė į sniegą šakas obelų M.Valanč. Kiti kaišo apynvarpčius iki diegams neapdygus S.Dauk. Uždegtų skalų į sientarpius nekaišyk S.Dauk. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language
svetimas — 1 svẽtimas, à adj. (3b) 1. SD116, SD32, R147, MŽ194, KBII119, K, Sut, P, LL16, Šv, Erž, Mžš, Ad priklausantis kitam, ne savas: Bet kas kalts, sakyk, kam ima svẽtimą turtą? K.Donel. Ans gobas svẽtimą turtą pakylėti J. Džiaugės Anykščiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
холецистит — а, м. holécystite, нем. Cholezistitis <гр. chole желчь + kistis пузырь. мед. Воспаление желчного пузыря. Катаральный холесцистит. БАС 1. Лекс. Михельсон 1898: холестицитис; Брокг.: холестисцит; СИС 1937: холесцисти/т … Исторический словарь галлицизмов русского языка
aptarimas — aptarìmas sm. (2) DŽ1 → aptarti. 1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd. 2. rš apibūdinimas. 3. M nutarimas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
asmenis — asmẽnis, ė adj. (2) žr. asmeninis 1: Niekas negali kištis į mano asmenę valią B.Sruog … Dictionary of the Lithuanian Language